Ar­chy­vas

Festivalio programoje: nuogų socialinių temų eksperimentai, kūno šventovė ir klasikinis judesys

Festivalį atidarė italų ir ispanų trupės Kor’sia šokio spektaklis „Mont Ventoux“, inspiruotas istorinio laiško apie kopimą į kalną, kuris kartu simbolizuoja kelionę į save ir gamtos atradimą. Šio spektaklio kūrėjai tiki,  kad šokis yra geriausia priemonė atkreipti dėmesį į žmogų, jo ryšį su pasauliu ir vidinę transformaciją.

Vienas jautriausių ir progresyviausių festivalio programos darbų – Vengrijos kūrėjos Adrienn Hód ir Vokietijos trupėsUnusual Symptoms pasirodymas „Harmonia“ – kvietė žiūrovus į intymią patirtį, kurioje dominuoja artumo troškimas bei šokančių kūnų įvairovės sakralumas. Kūrinys, skirtas žmogiškumui, o jame šokantys žmonės su negalia suteikia kūriniui tikrumo, jautrumo, teikia jausmą apie viltingesnį pasaulį.

Švedijos ir Vokietijos kūrinys „Unearth“ – choreografo Jafta van Dinther perlas, apibūdinamas kaip kūno šventovės manifestas, kuriame šoka ir pats choreografas. Tai „reiškinys“, griaunantis šokio spektaklio stereotipus, trunkantis net keturias valandas. Drąsus ir išgrynintas kūno bei balso choreografijos pasirodymas kvietė apmąstyti gyvenimo laikinumą ir praradimus.

Flamenko energija, nesuvaidintas tikrumas ir scenoje verdanti aistra atsiskleidė ispanų duete „La Chachi“, kuriame šokėja María del mar Suárez ir dainininkė Lola Dolores kvietė į gyvą, atvirą ir nepagražintą pietietišką patirtį. Viesulo jėgos vertas duetas supažindino mus su Taranto – flamenko stiliumi, kilusiu iš Almerijos kalnakasybos regiono.

Viena laukiamiausių programos solo premjerų – „When the Bleeding Stops“ choreografės ir atlikėjos iš Islandijos Lovísa Ósk Gunnarsdóttir šokio pasirodymas apie moters patirtis menopauzės laikotarpiu. Nesvarbu kokioje šalyje ir kokio amžiaus auditorijoje rodomas šis viso pasaulio moteris apjungiantis darbas, jis sulaukia netylančių stovimų ovacijų, šypsenos, juoko ir ašarų.

Publiką kaitino ir „Mirlitons“ – unikalus dvikovos performansas tarp žinomų Prancūzijos šokio ir muzikos pasaulio figūrų – muzikanto ir vokalo perkusininko ( angl. Beatboxer ) Aymeric Hainaux ir žymaus choreografo – maištautojo François Chaignaud. Svarbiausias dvikovos tikslas – sukurti nepaprastus malonės momentus, tarsi naujų laikų ritualą, supurtysiantį iki sielos gelmių.

Festivalį vainikavo aštrus vokiečių choreografo Moritz Ostruschnjak kūrinys „Non+Ultras“. Pasitelkdamas išplitusių socialinių tinklų logiką, chorografas tiria sąsajas tarp fanatiškos sirgalių kultūros ir politinio protesto formų. Čia susiduria Taylor Swift gerbėjos ir futbolo ultros, politika ir protestas, apversti policijos automobiliai, dūminiai užtaisai ir pliušiniai talismanai, skamba arabiškos giesmės ir Anglijos stadionuose giedami himnai, „Mickey Mouse Club“ ir Bethovenas. Reikšmių sluoksnių sūkurys apšviečiantis vaizdų galiai pasiduodančią ir nesutaikomai susiskaldžiusią visuomenę.

Lietuviškoji festivalio dalis – su premjeromis

Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėja Agnietė Lisičkinaitė kartu su festivalyje jau viešėjusiu baltarusiu Igor Shugaleevžiūrovams pristatė premjerinį darbą „Clap & Slap“ – dialogą tarp baimės ir veikimo būtinybės, tarp kolektyvinės ir asmeninės atsakomybės, tarp asmeninės tragedijos ir geopolitinės katastrofos. Taip pat Agnietė duete su Greta Grinevičiūte dovanojo publikai savo kurtą kūrinį „Šokti 1000 metų“ – apie kiekvieno žmogaus gyvenime paslėptas choreografines galimybes.

G. Grinevičiūtė partnerystėje su Meno ir mokslo laboratorija pristatė ir draugystę analizuojantį kūrinį „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“, o šokėja Giedrė Kirkilė spektaklyje „Kraitis“ kels žmogaus tapatybės kūrimo ir perkūrimo klausimus. Šokio performansas „Chiaroscuro“ supažindino su Lizos Baliasnajos menininio tyrimo dalimi, kurioje analizuojama baimės ir šleikštulio įtaka politinėms pažiūroms didėjančios visuomenės poliarizacijos laikais. Oksana Griaznova ir Marius Pinigis bei trupė „Nuepiko“ publikai prisistatė per kūrinį „Saikas“ – apie mūsų visuomenėje labai dažnai pamirštamą ir ignoruojamą saiko vertę.

24 spektaklius Vilniuje ir Ukmergėje surengė 10 trupių iš 11 šalių. Festivalį aplankė 5500 žiūrovų.

Festivalį Nacionaliniame Dramos teatre atidarė graikų choreografo Christos Papadopoulos spektaklis LARSEN C,  įkvėptas tirpstančių ledynų lėtumo tam, kad kalbėtų apie gyvenimo veržlumą.

Balandžio 28 d. – gegužės 11 d. festivalyje buvo pristatyti lietuvių choreografų darbai: choreografo Luko Karvelio šiuolaikinis žvilgsnis į baltų mitologiją – Jūratės ir Kastyčio legendą – spektaklyje „Kur krantas", Prancūzijoje kuriančio choreografo Dovydo Strimaičio spektaklis 4 šokėjams ir jų plaukams „Hairy", Lietuvos bei Ukrainos garso kūrėjų ir šokėjų Mariya Salo ir Petro Lisausko jungtinis darbas – spektaklis „Nemiga“, sukurtas raketų apšaudomame Lvove, nuo karo pavojų pasitraukus į Paryžių ir būdraujančioje, bei pagalbą teikiančioje Lietuvoje.

Gegužės  3 – 4 d. Kanados šokio roko žvaigždė Frederic Gravel kūrybiškai apjungė tekstą, gyvą muziką ir judesį sau būdingu energingu, necenzūruotu ir brutaliai nuoširdžiu stiliumi spektaklyje „Fear and Greed". Nacionalinio Dramos teatro scenoje jis pasirodė su gyva muzikos grupe.

Gegužės 4 – 5 d. choreografas Benjamin Kahn festivalio publikai pristatė solo spektaklį „Bless the Sound that Saved a Witch Like Me", kurį aliko šokėja Sati Veyrunes. Spektaklis – tarsi pavojaus šauksmas. Šį kartą jame pabrėžiamas mūsų išgyvenamų geopolitinių, ideologinių ir ekologinių krizių kontekstas.

Gegužės 7 – 8 d. Nacionaliniame Dramos teatre buvo parodytas naujausias argentinietės Ayelen Parolin darbas „Zonder“, per humoro prizmę žvelgiantis į gyvenimo nenuspėjamumą ir nesėkmes.

Net 2 spektaklius šiais metais festivalyje pristatė charizmatiška choreografė iš Nyderlandų – Cherish Menzo. Ji kvestionuoja normas ir kuria visatas, kuriose pagrindinę vietą užima tamsus kūnas. Lietuvai choreografė prisistatė su dviem pasirodymais: „Jezebel" ir naujausiu savo darbu „Darkmatter".

Gegužės 11 – 12 d. skirtingų Vilniaus miesto rajonų lauko erdvėse buvo parodytas nemokamas švedų dueto „Land Before Time“ šokio spektaklis „[…It Is Contained in…]“, kuriuo atiduodama duoklė vandeniui – didžiausiam mūsų gyvybės šaltiniui. Duetą sudaro sudaro šokėjai Joanna Holewa Chrona ir Yared Tilahun Cederlund.

Festivalį uždarė Portugalijos kūrėjas Marco da Silva Ferreira, kuris šį kartą į festivalį grįžo su savo darbu „Carcaça". Iš dešimties šokėjų, tarp kurių ir pats M. da S. Ferreira, sudaryta trupė – tai komanda, kuri fiziškai, intuityviai ir nepretenzingai tyrinėja savo kolektyvinį identitetą, pasirodymą dėliodami iš kūno, šokio ir kultūros elementų.

Festivalį Nacionaliniame Dramos teatre atidarė Nacionalinio Marselio baleto teatro ir choreografų (LA)HORDE programa „Roommates“.

Balandžio 28 dieną „Naujasis Baltijos šokis“ persikėlė į Nacionalinę dailės galeriją su šokėjos, choreografės ir performanso menininkės Aina Alegre spektakliu „Fandango & other cadences – study 4“.

Festivalį tęsė lyties keitimo transformaciją į šokio kalbą verčiantis Daniel Mirablanca su spektakliu „71Bodies 1Dance“.

2023-ųjų „Naujasis Baltijos šokis“ taip pat suteikė erdvę Ukrainos šokio kūrėjams. Kartu su choreografu ir kuratoriumi Anton Ovchinnikov festivalis pristatė šokio programą „Let the body speak“ (liet. „Tegul kalba kūnas“). Karą patiriančių choreografų Bohdan Polishchuk ir Yana Reutova, Violetta Matyushenko, Maciej Kuzminski Company, Marharyta Slyzska/Rita Lira, Anton Ovchinnikov, dirbančių Ukrainoje arba laikinai išvykusių iš šalies, šokio spektakliai ir eskizai nagrinėjo pačias giliausias patirtis, išreikštas kūnais.

Gegužės 2-5 dienomis Lietuvoje vyko pirmoji Lietuvoje Scenos meno platforma, skirta pasiruošti 2024 metų Lietuvos kultūros sezonui Prancūzijoje. Nevyriausybinės scenos meno organizacijos („Lietuvos šokio informacijos centras“ („Naujasis Baltijos šokis“), „Teatro informacijos centras“, „Operomanija“ ir Lietuvos kultūros institutas kartu su Prancūzų institutu Lietuvoje bei Nacionaliniu prancūzų meno sklaidos biuru (Onda)) apjungė profesines žinias ir komandas bei parengė platformos programą. Platformos metu, festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ apsilankė užsienio profesionalai iš Suomijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Šveicarijos, Lenkijos, Vokietijos, Izraelio, Švedijos, Prancūzijos, Latvijos, Ukrainos, Italijos.

Greta visame pasaulyje garsių šokio menininkų darbų, 2023 metais festivalyje pristatyta Lietuvos šokio kūrėjų programa, kurioje savo kūryba dalijosi aktyviai užsienyje ir Lietuvoje kuriantys choreografai Grėtė Šmitaitė, Dovydas Strimaitis ir Lukas Karvelis, Liza Baliasnaja, Be kompanijos, Erika Vizbaraitė, Elena Kairytė, Rūta Jekentaitė.

Menų spaustuvėje Švedijos šokėjo ir choreografo, turinčio regos negalią, spektaklis „A Sensoral Lecture“ žiūrovus kvietė į juslinę paskaitą, kupiną humoro, vaizduotės ir jautrumo blyksnių.

Nacionaliniame dramos teatre pristatytas nepanašumu į kitus spektaklius išsiskiriantis, perspektyvios Kanados choroegrafės Catherine Gaudet kūrinys „The pretty things“.

Menų spaustuvėje šokėjas, choreografas ir „Pensamento Avulso“ meno vadovas Marco da Silva Ferreira surengė isterijos, melancholijos ir identiteto tematikos fiestą „Bisonte“.

Ukmergės kraštotyros ir Mo muziejų kiemus bei Žagarės žirgyno maniežą festivalio metu užpildė suomių choreografas Taneli Törmä su unikaliu kūriniu „Alien“, kuris buvo sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos šokėjais.

Šiaurės Airijoje kurianti šokio menininkė Oona Doherty „Naujajame Baltijos šokyje“ antrą kartą Vilniuje pristatė Lietuvos auditorijos puikiai priimtą spektaklį „Hope Hunt“.

Oona Doherty taip pat pristatė spektaklį „Navy Blue“, kurio tekstas ir Oona Doherty balsas taip pat tapo festivalio video garso takeliu.

Festivalį Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre atidarė vienas svarbiausių Europos ir viso pasaulio kūrėjų, scenos meno genijus Dimitris Papaioannou ir „Transverse Orientation“ premjera Baltijos regione.

„Po dviejų metų eksperimentų siekiant apžaisti pandemijos padiktuotas sąlygas, festivalis sugrįžta su solidžia programa, kurioje ne tik išskirtiniai vardai, bet ir aštrūs klausimai, idėjos. Šiaurės ir Pietų Korėjų šokio raida, Vakarų Afrikos šalių jaunųjų šokio talentų įvairovė, meilės, lyties, politinių konfrontacijų, klimato kaitos ir kiti egzistenciniai klausimai – programa pulsuoja gyvenimiškomis temomis“, –  festivalio vadovė Gintarė Masteikaitė.

Balandžio 12-13 d. Lietuvos Nacionalinio dramos teatro Naujojoje salėje pasirodė viena ryškiausių Pietų Korėjos šokio pasaulio asmenybių – choreografė Eun-Me Ahn. Ji pristatė spektaklį „Šiaurės Korėjos šokis“, kuriame analizuojami neperžengiamos sienos atskirtų Šiaurės ir Pietų Korėjų šokiai, jų šaknų panašumai ir šiandieniniai skirtumai. Balandžio 14-15 d. į festivalį sugrįžo Šveicarijoje kurianti lietuvių šokio menininkė Anna-Marija Adomaitytė su nauju spektakliu „Pas de deux“, kurį „Aerowaves“ šokio tinklas praėjusiais metais išrinko vienu geriausių jaunųjų kūrėjų darbų Europoje.

Gegužės mėnesio programą „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje tęsė Kanados menininkės Clara Furey šokio spektaklis „Dog Rising“. Gegužės 5 d. su menininkė MO muziejuje atliko solo performansą „Kai net“.

Gegužės 4-5 d. festivalyje pasirodė Amala Dianor (Prancūzija) su abejingų nepalikusiu Afrikos energija pulsuojančiu spektakliu „Siguifin“. Pristatymo partneris Big Pulse Dance Allience.

Australijoje gimusi, Berlyne kurianti choreografė, šokėja bei tyrėja Renae Shadler ir Berlyne savo tyrimus atliekantis ir dirbantis menininkas Rolandas Walteris pristatė savo darbą „Oda“ (pristatymo partneris „Aerowaves“).

Tarptautinės šokio dienos proga Lietuvos šokio informacijos centras ir festivalis Naujasis Baltijos šokis kvietė  žiūrėti Ukrainos menininko Antono Ovchinnikovo šokio filmą „Monochrom“. Filmas sukurtas Rusijai pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje. Dalis už festivalio bilietus surinktų lėšų buvo skirta Ukrainos nepriklausomo scenos meno paramos fondui Ukrainian Emergency Performing Arts Fund.

Gegužės 7 d. Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre pristatyta Vengrijos šiuolaikinio šokio kūrėja Adrienn Hód. Dešimties šokėjų pasirodymas „Šalia“ tapo vienu labiausiai publiką provokavusių šių metų programos renginių. Pristatymo partneris Goethe institutas Lietuvoje.

Katedros aikštėje „Caffeine“ sostinės publikai pristatė kūrėjų Clarice Lima, Catarina Saraiva, Nina Fajdiga ir Aline Bonamin premjerą – pasirodymą „Miškas“, kurį atlikti padėjo vietos savanoriai. Performansą, skirtą Vilniaus 700 metų jubiliejui, pristatėme kartu su Big Pulse Dance Allience ir Perform Europe.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija kasmet rengia scenos meno darbų konkursą, kurio metu šokio ir teatro specialybių studentai pristato savo sukurtus spektakliu eskizus. Paskutiniame konkurse laureatais tapo šokėjai Emilija Korsakaitė, Povilas Jurgaitis ir aktorius Martynas Berulis su eskizu „Paveikslas“, kurį jaunieji menininkai turėjo galimybę pristatyti ir festivalio programoje.

Festivalį sostinės Dūmų fabrike net devyniais pasirodymais uždarė fizikos dramaturgu vadinamas Yoann Bourgeois (Prancūzija) Vilnius 700 jubiliejui skirta trumpųjų kūrinių programa „Laikini sprendimai sustabdytai akimirkai“.

Vasarą vykęs festivalis išvengia pandemijos spąstų ir suvaržymų, tačiau didžioji dalis renginių vyksta atviroje Mo muziejaus terasos erdvėje. Dalis spektaklių adaptuojama specialiai šiai ir kitai galerinei erdvei – pasirodymai pristatomi Nacionalinėje dailės galerijoje. Festivalio žiūrovai pamato net 7 premjeras.

Pirmą kartą šalies žiūrovams pristatytas Dovydo Strimaičio, šokančio madai ir šiuolaikiniam menui neabejingo kūrybinio trio „La Horde“ vadovaujamame Marselio baleto teatre (Prancūzija), darbas. Taip pat Šveicarijoje kuriančios choreografės ir atlikėjos Anos-Marijos Adomaitytės kūrinys.

Į festivalį sugrįžta Lietuvos publiką 2017-aisiais sužavėjęs duetas Jonas & Lander (Portugalija), pristatysiantys unikalią instaliaciją-šokio performansą „Atsiskaitymas tik grynais“. Vienas didžiausių 2020 metų Europos šokio tinklo „Aerowaves“ atradimų – choreografas Moritz Ostruschnjak (Vokietija) – atvyksta su solo darbu „TANZANWEISUNGEN (tai nesitęs amžinai)“. Iš Liuksemburgo atvykusi šokėja ir choreografė Anne Mareike Hess pristato specialiai Naujojo Baltijos šokio festivaliui pritaikytą spektaklio „Karžygė“ versiją, sukurtą Nacionalinės dailės galerijos erdvei.

Menų spaustuvėje pristatomas iš kaimyninės Baltarusijos atvykęs menininkas Igoris Shugaleev ir jo darbas „375 0908 2334 / „Asmuo, kuriam skambinate šiuo metu nepasiekiamas“.

Festivalyje savo darbus pristato Sabina Bočková & Johana Pocková (Čekija), Marta Wołowiec (Lenkija), Lukas Karvelis (Lietuva), šokio teatras „Airos“ (Lietuva), Šeiko šokio teatras (Lietuva), Vilma Pitrinaitė (Lietuva), Vilniaus miesto teatras „Meno ir mokslo laboratorija“. Eskizų programoje dalyvaus Urtė Groblytė, Marius Pinigis, Petras Lisauskas, Julija Mintautė (Kauno šokio teatras „Aura“).

Čekių Sabinos Bočkovos ir Johanos Pockovos kūrinį „Liūto guolis“ (Europos šokio tinklas „Aerowaves“) pristatomas išskirtinai ture po Lietuvos regionus: Molėtuose, Anykščiuose, Žagarėje, Plungėje, Prienuose, Šiauliuose ir Garliavoje.

Vilniuje, Kaune ir Kauno rajone gana neįprastose vietose pristatyta tarptautinė „Aerowaves“ programa, kuriai atstovauja du išskirtiniai šiuolaikinio šokio spektakliai.

Jaunojo čekų menininko Viktoro Černický darbas „Pli“ nemokamai publikai pristatomas Vilniuje Prezidentūros kieme ir Kauno rajone Raudondvario dvaro kieme, „Kaimynystės“ parke.

Vengrų choreografo Máté Mészároso dinamiško, atstumus tarp kūnų tyrinėjančio darbo „Atstumo mechanika“ scena tampa MO muziejaus laiptai Vilniuje ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos laiptai Kaune.

Mo muziejaus terasoje pristatoma Lietuvos menininkų work in progress programa.

Žiemą paruošėme dar vieną neįprastą dovaną savo gerbėjams – 11 užsienio ir lietuvių kūrėjų šokio filmų programą. Juos šiltai ir jaukiai savo namuose žiūrovai galėjo pamatyti visą 2020 m. gruodį LRT televizijoje ir Mediatekoje, 15min portale bei festivalio tinklapyje.

Programoje 11 šokio filmų: trys jų – užsienio kūrėjų darbai, aštuoni – lietuvių, iš kurių – net šešios premjeros:

– Akramo Khano ir Anglijos nacionalinio baleto trupės bendras darbas – vienas nuostabiausių visų laikų romantiškų baletų „Žizel“.

– „Didieji vaiduokliai“, sukurtas prancūzų cirko menininko Yoanno Bourgeois.

– Jungtinės Karalystės režisieriaus, choreografo ir kompozitoriaus Hofesho Shechtero šokio filmas „Hofesho Shechterio klounai“.

– Vilmos Pitrinaitės filmas „Somaholidays“.

– Mariaus Paplausko per karantiną nufilmuotas filmas „Tankynė“.

– Šeiko šokio teatro filmas „Po oda“.

– Dovilės Petkūnaitės filmas „Dirbtinis“.

– Erikos Vizbaraitės trumpametražį šokio filmą „MA 108“.

– Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ filmas, įkvėptas žymiojo spektaklio „Žaidimas baigtas“.

– Šokio teatro „Okarukas“ filmas „Sakura Dream (In the Realm of Spirits)“.

– Raimondos Gudavičiūtės šokio filmas „M(e)&M(other)“.

Po dvejų metų derybų į festivalį atvežamas prancūzų kūrėjų Satchie Noro ir Silvaino Ohlo šokio spektaklis „Origamis“, kuris atvirose miestų erdvėse (Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Anykščiuose) atliekamas ant įspūdingos metalinės konstrukcijos.

Iš Žaliojo Kyšulio kilusi išskirtinė kūrėja, daugybę prestižinių apdovanojimų susižėrusi Marlene Monteiro Freitas sostinės Menų spaustuvėje pristato spektaklį „Iš dramblio kaulo ir mėsos – skulptūros irgi kenčia“.

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre choreografas Euripidis Laskaridis pristato darbą „Titanai“.

Antrą kartą festivalyje svečiuojasi kanadietis Manuelis Roque’as su „bang bang“ bei Emile’is Pineault ir jo kūrinys „Normalūs troškimai“. Australas Jamesas Batcheloras Lietuvos publikai pristato spektaklį „Hipererdvė“.

Prancūzų šokio trupė „Nach Van Van“ pristato spektaklį „Cellule“, belgė Sabina Scarlat – „Uniformą“, italė Annamaria Ajmone – „Trigerį“, svečiai iš Nyderlandų Guilherme’as Miotto ir Corpo Maquina – „Dar blogiau“, vokiečių šokio trupė „CocoonDance“ – „Impulsą“, libanietis Bassamas Abou Diabas – itin asmenišką darbą „Giliai po oda“.

Pirmą kartą festivalio programoje pristatyta Baltijos šokio platforma, kuri organizuojama kartu su Lietuvos kultūros institutu, Latvijos šokio informacijos centru ir estų teatro bei šiuolaikinio šokio platforma „Sõltumatu Tantsu Lava“.

Festivalio žiūrovams pristatomos trys lietuvių premjeros: Šeiko šokio teatro su Danijos šokio trupe „Granhøj Dans“ sukurtą „Boléro“, Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis „Kaunas Zoo“ ir Luko Karvelio monospektaklis „Blank Spots“. Latvė Sintija Siliņa pasirodo su savo darbu „Dugne“, o Agatė Bankava ir Andris Kačanovskis pristato „Ateities keistuolį“. Estai W A U H A U S atveža spektaklį „Skysčiai“, o Sigrid Savi – „Įsivaizduok žuvį“.

Vienas svarbiausių – pasaulinio garso choreografo ir režisieriaus Alaino Platelio ir jo trupės sugrįžimas į Lietuvą.

Vilniaus menų spaustuvės scenoje savo naujausius darbus pristato svečiai iš užsienio – bulgaras choreografas, atlikėjas Ivo Dimchevas ir Belfaste gyvenanti airė choreografė Oona Doherty.

Į festivalį įsitraukti kviečiami ne tik šokio profesionalai, mėgėjai žiūrovai, bet ir norintys savo jėgas išbandyti šokio scenoje.

Festivalį pradeda belgų kūrėjų – Alexanderio Vantournhouto ir Bauke Lievens – tragiška kūno autobiografija „Aneckxander“.

Ispanas Pere Faura grįžta į festivalį su ritualinę, ekstazę primenančia keliona – šokio spektakliu „Saldi karštinė“. Po keturių dienų mokymų kartu su P. Faura „Šeštadienio nakties karštligė“ pasirodo didelė grupė savanorių.

Festivalio programoje Austrijos trupės „Liquid Loft“ naujausias darbas „CANDY’S CAMOUFLAGE Imploding Portraits“. Prancūzijos šokio trupės „Adrien M & Claire B“ spektaklis „Hakanaï“.

Vilniuje pasirodo choreografas Antonas Ovčinikovas iš Ukrainos su darbu „De.sinchronizacija“, svečiai iš Lenkijos – Edyta Kozak ir Rolandas Rowińskis pristato spektaklį „Šoku jums ilgiau nei vieną minutę“.

Jautrią šeimos istoriją savo spektaklyje „Seserys po 11 metų“ pasakoja norvegės „Haugen productions“. Belgai „Mariedl“ Lietuvos publikai pristato darbą „Roubignoles“.

Bendradarbiaujant su Europos šokio tinklu „Aerowaves“ į festivalį atvyksta šveicaras choreografas Alessandro Schiattarella su darbu „Kitur“, portugalai „Jonas & Lander“ su spektakliu „Adorabilis“, Danijoje gyvenantis suomis Tanelis Törmä su solo spektakliu „Klasikinis grožis“. Taip pat čekai Tereza Ondrová ir Peteris Šavelis, laužantys lyčių stereotipus spektaklyje „Berniukai, kurie mėgsta žaisti su lėlėmis“.

Programoje ir vienas žymiausių Nyderlandų šokio teatrų „Club Guy & Roni“ pristato darbą „Laimė“.

Lietuvą festivalyje atstovauja urbanistinio šokio teatras „Low Air“ su Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotu spektakliu „Žaidimas baigtas“. Taip pat dvi jaunosios kartos kūrėjos Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė su darbu „B ir B dialogas“. Premjerą – spektaklį „Agonija“ – paruošė 20 metų jubiliejų švenčiantis Vyčio Jankausko šokio teatras.

Menų spaustuvės kieme nemokamai pristatomi Bridgmano ir Packer šokio trupės iš JAV projektas „Sunkvežimis“, šokėjo Beno Fury ir muzikanto Simono Thierrée sukurtas šokio spektaklis-ritualas „Darwisho košmaras“ (Belgija). Taip pat lenko R. Rowińskio filmas „Šoku tau“ ir interaktyvi jo partnerės E. Kozak instaliacija „Šoku jums vieną minutę“.

Pirmą kartą festivalio programą sudaro naujoji Naujojo Baltijos šokio vadovė Gintarė Masteikaitė, šįkart kartu su ankstesniuoju NBŠ vadovu Audroniu Imbrasu.

Birželio mėnesį festivalį pratęsia „Nederlands Dans Theatre 2“ (NDT 2), kuris Vilniuje parodė keturis spektaklius: „SH-BOOM!“, „Abipusis komfortas“, „Solo“ ir „Kaktusai“, spektaklį pilnutėlėje Nacionalinio dramos teatro salėje žiūrėjo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.