LT kūrėjai Europoje – Grėtė Šmitaitė, Dovydas Strimaitis ir Lukas Karvelis

ĮSKILIMAI

Grėtė Šmitaitė

Lietuva

Trukmė: 20 min.

„Įskilimai“ prasideda distopija, kuri kyla iš atsiskyrimo. Aš nepakeliu vienatvės, neišsilaikau joje. Suskilinėjusi ir daugialypė slepiu tą nuo savęs, taip žeisdama save. Tačiau perdrėksdama savo tvirtumą, juntu, kaip noriu sietis. Atsigulu ant žemės. Lietaus lašai krenta man ant veido. Vėjas viršum manęs judina medžių šakas. Išdrįstu sietis su savimi ir kitais – mirusiais ir gyvais žmonėmis, vietomis, gyvūnais, augalais ir metų laikais.

Grėtė Šmitaitė – šokėja ir choreografė, kurianti ir gyvenanti Šveicarijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Baigusi šokio ir choreografijos studijas Berlyno menų universitete. Dirbusi su choreografėmis(-ais) Anna Aristarkhova, Doris Uhlich, Min Tanaka. Nuo 2014 m. praktikuoja Body Weather šokio metodiką. Nuo 2021 m. mokosi klounados ir kūrybiškumo su Ira Seidenstein. Savo kūrinius Šmitaitė yra pristačiusi Het Veem teatre Amsterdame, Uferstudios Berlyne, Sõltumatu Tantsu Lava Taline, Menų spaustuvėje Vilniuje.

Mentorius: Ira Seidenstein 

Šviesos dizainerė: Monika Šerstabojevaitė 

Fotografija: Philipp_Weinrich

HAIRY 2.0

Dovydas Strimaitis 

Lietuva

Trukmė: 20 min.

Tai choreografinis kūrinys šokėjui ir jo plaukams. Plaukai yra viena iš nedaugelio žmogaus kūno dalių, kurios negalima judinti tiesiogiai ir savo noru. Kita vertus, choreografiją ir šokį galima laikyti fizinės (savi)kontrolės menu. Taigi plaukų choreografija savyje užkoduoja dramatišką įtampą – kaip suvaldyti tai, kas nekontroliuojama? Ši įtampa ir yra „Hairy 2.0“ atspirties taškas. Dėl savo nekontroliuojamos prigimties, plaukai gali būti suvokiami kaip nuo mūsų kūno atskirta, tačiau nuo jo priklausoma esybė. Plaukai yra riba, kuri mus ir atskiria, ir sujungia su tuo, kas fiziškai yra už mūsų ribų, kuo mes nesame. Taigi plaukams sukurta choreografija kelia ontologinius klausimus, susijusius su mūsų tapatybe, kūnu ir jo autonomija. Ilgi, palaidi plaukai Vakarų visuomenėje turi labai stiprią simbolinę reikšmę. Jie asocijuojasi su laisve, romantizmu, natūralumu ir išsilaisvinimu iš tradicijų ar priespaudos. Visus šiuos simbolius D. Strimaitis pasitelkia kaip formalistinę priemonę, kad sukurtų priešpriešą ne tik laiko ir erdvės, bet ir prasmės požiūriu. 

Koncepcija, choreografija, šokis: Dovydas Strimaitis 

Muzika: Julijona Biveinytė, Johannas Sebastianas Bachas (interpretuoja Yo-Yo Ma) 

Apšvietimo dizainas: Lisa M. Barry 

Dovydo Strimaičio „Hairy 2.0“ pastatytas Conny Janssen Danst ir Dansateliers (Roterdamas, Nyderlandai) dėka.

INSTRUCTIONS ON HOW TO FALL

A. Crespo Barba ir Lukas Karvelis

Ispanija, Lietuva

Trukmė: 35 min.

„Instructions On How To Fall“ – tai A. Crespo Barba ir Luko Karvelio sukurtas audiovizualinis scenos performansas, kuriame į vieną meninę visumą sujungiami flamenkas, elektroninė muzika ir šokis. Projekto koncepciją galima suskirstyti į dvi pagrindines tyrimų sritis: permąstyti flamenką per šiuolaikinio šokio prizmę ir gilintis į garsinių ir somatinių praktikų santykį.

Flamenkas gimė kaip radikali meno forma ir, jei peržvelgsime jo raidos etapus, rasime vietą, kur beveik viskas buvo nekodifikuota, todėl itin atvira eksperimentams. Ši idėja mus persekiojo ir nulėmė mūsų tyrimus. Pasiūlymo tikslas – išryškinti visus flamenko atlikėjų judesio pasirinkimus ir niuansus, jungiamus su aiškia ir griežtai sukomponuota forma.

Įgyvendinami šį projektą, sutelkiame dėmesį į santykį tarp mūsų skleidžiamų garsų ir mus supančių elektroninių garsų bei supiname kompozitoriaus ir šokėjo vaidmenį.

Jei garsinis reiškia „garso prigimties“, tai somatinis reiškia „susijęs su kūnu“. Eksperimentų metu radome šias sąsajas tarp valingų judesių, kylančių iš poreikio kurti garsą, ir priešingai – radome judesių, kurie valingai kyla garso klausantis. Vėliau ėmėme tai skaidyti į dalis ir iš naujo konstruoti daugiau nevalingų judesių, kurie vėliau susijungia į choreografinę formą.

Idėjos autoriai: A. Crespo Barba ir Lukas Karvelis

Muzika: A. Crespo Barba

Choreografija: Lukas Karvelis

Rėmėjai: Roterdamo miestas, Centro Coreografico De La Gomera, Batavierhuis, Naujas Balitjos šokis.

Fotografija: Mateja Drev.