2025 m. balandžio 23 – gegužės 18 d. Vilniuje vyksiantis NEW BALTIC DANCE  šiemet pristato programą, kuri pasak festivalio vadovės Gintarės Masteikaitės – stipriausia per visą jos 9 metų vadovavimo festivaliui laikotarpį. Ji kviečia publiką įvertinti ne vienerius metus trukusios aukščiausio lygio kūrinių programos derinimo rezultatą. Šių metų programa iššauks daug diskusijų, bus rengiami susitikimai su kūrėjais, psichologais ir temų ekspertais.

„Šiais nestabiliais laikais, kai viskas aplinkui keičiasi greičiau, nei galime suvokti, kūnas išlieka vieninteliu apčiuopiamu būdu patirti pasaulį. Mūsų festivalio vizualinė ašis ir pagrindinė žinutė – kūno kalbos, tampančios tiltu tarp realybės, kitų žmonių ir mūsų pačių – grožis ir universalumas“, – sako festivalio vadovė.

Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis NEW BALTIC DANCE jau 29-ąjį kartą suburs menininkus, choreografus, šokėjus ir žiūrovus, siekiančius tyrinėti šiuolaikinį pasaulį per šokio, kaip komunikacijos formos, galią. Savo kūrybą publikai pristatys dabartiniame šiuolaikinio šokio olimpe esantys Ispanijos, Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Islandijos, Baltarusijos, Švedijos ir Lietuvos choreografai.

Atidarymo ir uždarymo trupės šoks didžiojoje Lietuvos nacionalinio dramos Teatro scenoje, kiti kūriniai užpildys Dūmų fabriko, Nacionalinės dailės galerijos ir Menų spaustuvės erdves, o dalies pasirodymų geografija pasieks Druskininkus, Ukmergę ir Gargždus.

Festivalį atidarys italų ir ispanų trupės Kor’sia šokio spektaklis „Mont Ventoux“, inspiruotas istorinio laiško apie kopimą į kalną, kuris kartu simbolizuoja kelionę į save ir gamtos atradimą. Šio spektaklio kūrėjai tiki, kad šokis yra geriausia priemonė atkreipti dėmesį į žmogų, jo ryšį su pasauliu ir vidinę transformaciją. Spektaklis rekomenduojamas visiems pasiilgusiems šokio masiškumo, judesio, scenografijos, garso estetikos.

Vienas jautriausių ir progresyviausių festivalio programos darbų – Vengrijos kūrėjos Adrienn Hód ir Vokietijos trupės Unusual Symptoms pasirodymas „Harmonia“ – kvies žiūrovus į intymią patirtį, kurioje dominuoja artumo troškimas bei šokančių kūnų įvairovės sakralumas. Kūrinys, skirtas žmogiškumui, o jame šokantys žmonės su negalia suteikia kūriniui tikrumo, jautrumo, teikia jausmą apie viltingesnį pasaulį.

Viena laukiamiausių programos solo premjerų – „When the Bleeding Stops“ choreografės ir atlikėjos iš Islandijos Lovísa Ósk Gunnarsdóttir šokio pasirodymas apie moters patirtis menopauzės laikotarpiu. Nesvarbu kokioje šalyje ir kokio amžiaus auditorijoje rodomas šis viso pasaulio moteris apjungiantis darbas, jis sulaukia netylančių stovimų ovacijų, šypsenos, juoko ir ašarų.

Festivalį vainikuos aštrus vokiečių choreografo Moritz Ostruschnjak kūrinys „Non+Ultras“. Pasitelkdamas išplitusių socialinių tinklų logiką, chorografas tiria sąsajas tarp fanatiškos sirgalių kultūros ir politinio protesto formų. Čia susiduria Taylor Swift gerbėjos ir futbolo ultros, politika ir protestas, apversti policijos automobiliai, dūminiai užtaisai ir pliušiniai talismanai, skamba arabiškos giesmės ir Anglijos stadionuose giedami himnai, „Mickey Mouse Club“ ir Bethovenas. Reikšmių sluoksnių sūkurys apšviečiantis vaizdų galiai pasiduodančią ir nesutaikomai susiskaldžiusią visuomenę.