Apie kūrinį
Dėmesio: Spektaklyje naudojama garsi muzika, o šokėjai kalba prancūzų, anglų kalbomis bei Kongo dialektu.
„DUB“ nereikėtų suprasti pažodžiui kaip šio žanro muzikai sukurtos choreografijos. Pavadinimas veikiau nurodo į apropriacijos ir perkūrimo principą, būdingą tiek dub muzikai, tiek urbanistiniams šokiams ar mano paties kūrybai. Cituojamas judesys tampa atspirties tašku, tačiau čia pat pateikiama kažkas kito, kas jį pasisavina, pratęsia, iškreipia arba sulaužo. Dub muzika perima akustinio regio fragmentus ir juos deformuoja, pirmiausia išryškindama būgnus bei bosą, supindama juos su elektronikos garsais ir taip kurdama tolimas akustines erdves bei naujus atmosferinius elektronikos atspalvius. Taikydamas tą pačią logiką judesiui, savo spektakliuose nuolat su juo eksperimentuoju ir jį plėtoju.“
Amala Dianor
„DUB“ – aiškios šiuolaikinės formos, džiugios ir kolektyvinės, įtvirtinimas scenos laikinume.
Šiame kūrinyje šokėjai bus kviečiami judėti, prisitaikyti ir keisti savo įpročius. Choreografo kūrybiniame procese studija tampa savotiška utopija – atokvėpio erdve, vieta, kurioje skirtumai veda į gausą, o žmonės ieško būdų dalytis, tyrinėti ir būti laisvi. Šiame spektaklyje jis imsis nagrinėti savo paties kūrybinį procesą dirbdamas su labai jaunais Z kartos atlikėjais. Projekto kūrybiniai bendradarbiai aiškinsis, kas nutinka šokėjams – kurių kūryba dažniausiai matoma solo ir galbūt vakarėlių aplinkoje, – kai jie susitinka bendroje fizinėje erdvėje atliekamame ilgos formos kūrinyje.
Spektaklis, be abejo, iškels nemažai svarbių klausimų. Ko esame pasirengę atsisakyti, kad galėtume egzistuoti grupėje? Kas nutinka, kai mėginame judėti drauge ir sykiu išlikti ištikimi savo individualumui? Kaip fizinis susitikimas su patyrusia ar naujokų publika veikia kūrybinę šokėjų praktiką? Kaip spektaklis susieja tikrovę ir reprezentaciją?
Perkeldamas tikrovę į skaitmenines ir scenos erdves, Amala Dianor siekia ištirti, kokią vietą šios praktikos užima šiuolaikinio šokio istorijoje. Jis siekia išgryninti naujos pasaulio vizijos esmę ir sukurti įkūnytą, nuo dirbtinumo išlaisvintą vizualinę utopiją, kurios pagrindas – būtent šie jauni, talentingi šokėjai.
Savamokslis hiphopo šokėjas Amala Dianor 2002 m. baigė studijas Anžė nacionaliniame šiuolaikinio šokio centre. Dešimt metų dirbo šokėju, semdamasis įkvėpimo iš įvairiausių šokio technikų. 2012 m. įkūrė savo trupę – po to, kai jo pirmoji choreografija „Crossroad“ 2011 m. konkurse „Reconnaissance“ pelnė du apdovanojimus.
Choreografas greitai iš kitų išsiskyrė savitu elegantišku ir organišku braižu, grįstu formaliais judesio tyrimais skirtingų stilių sankirtoje. Virtuoziškai slysdamas nuo vienos judesio gramatikos prie kitos, jis atsisako choreografinių technikų įstabiųjų aspektų, išsaugodamas vien gryną judesį. Jį traukia žmonių akistata ir dialogas, todėl jo kuriamas šokis jungia bei hibridizuoja įvairias formas, atverdamas kitoniškumo poetiką. Nuo 2014 m. bendradarbiauja su electro-soul kompozitoriumi Awir Leon, kuriančiu muziką jo spektakliams, taip pat nuolat dirba su muzikantais, vizualiųjų menų kūrėjais, aktoriais, rašytojais ir kaligrafais.
2019 m. Amala Dianor suteiktas Prancūzijos Meno ir literatūros ordino riterio vardas.
Compagnie Amala Dianor
Instagram : @amaladianor.cie
Facebook : Compagnie Amala Dianor
Awir Leon / Kompozitorius
Instagram : @awirleon
Tinklapis: https://amaladianor.com/
Festivalį „New Baltic Dance“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros institutas ir ES.
Kūrybinė komanda
- Choreografas
- Amala Dianor
- Asistentė
- Marion Alzieu
- Vizualinis apipavidalinimas
- Grégoire Korganow
- Gyvai atliekama muzika
- Awir Leon
- Šokėjai
- Slate Hemedi Dindangila žinomas kaip Crazy, Romain Franco žinomas kaip Sparrow, Jordan John Hope žinomas kaip Hopesigh, Enock Kalubi Kadima, Mwendwa Marchand, Kgotsofalang Joseph Mavundla, Sangram Mukhopadhyay, Tatiana Gueria Nade, Yanis Ramet, Germain Zambi žinomas kaip Amo ar Twin Sniper, Asia Zonta
- Šviesų ir techninis vadovas
- Nicolas Tallec
- Kostiumai
- „Minuit Deux“, Fabrice Couturier
- Garso vadovas
- Emmanuel Catty
- Scenos vadovai
- David Normand, Martin Rahard
- Vykdomoji direktorė
- Mélanie Roger
- Techniniai vadovai
- Nicolas Barrot, Véronique Charbit
- Gastrolių vadovė
- Lucie Jeannenot
- Scenografijos konstrukcijų gamyba
- Juan Cariou, Fabienne Desfleches, Paul Dufayet, Valentin Dumeige, Moïse Elkaout, Manon Garnier, Louise Gateaud, Gaëlle Le-Stum, Gaelle Meurice, Fanchon Voisin
- Grafičiai
- François Raveau
- Produkcija
- Kompanijai „Kaplan / Amala Dianor Company“ finansavimą teikia Prancūzijos kultūros ministerija – DRAC Pays de la Loire bei Anžė (Angers) miesto savivaldybė. „Amala Dianor Company“ projektams reguliarią paramą skiria Prancūzų institutas (Institut Français) ir ONDA. Nuo 2020 m. kompaniją remia „BNP Paribas“ fondas. Amala Dianor nuo 2025 m. rugsėjo mėn. yra susijęs menininkas (angl. associated artist) organizacijoje „MC2: Maison de la Culture de Grenoble“.
- Koprodukcija
- Kanų šokio festivalis („Festival de Danse Cannes – Côte d’Azur“, Prancūzija); „Théâtre de la Ville – Paris“; Makono nacionalinė scena „Le Théâtre“; Le Mano nacionalinė scena „Les Quinconces et L’Espal“; Gvianos šokio centras „Touka Danses CDCN Guyane“; „MC2: Grenoble“; Senaro nacionalinė scena „Théâtre Sénart“; Le Havro nacionalinė scena „Le Volcan“; Šatoru nacionalinė scena „Équinoxe“; „Julidans“ (Amsterdamas, Nyderlandai); Liono šokio namai („Maison de la Danse, Lyon“); La Roš prie Jono nacionalinė scena „Le Grand R“; Albi-Tarno nacionalinė scena („Scène nationale d’Albi – Tarn“); Anžė nacionalinis šokio centras (CNDC Angers).
- Kūrybiniai partneriai
- „BNP Paribas“ fondas, veikiantis prie „Fondation de France“; Anžė miesto savivaldybė; Prancūzijos valstybė – Meninės kūrybos generalinis direktoratas (DGCA).
- Kūrybinė rezidencija
- „Villa Albertine“ (JAV) 2023 m., bendradarbiaujant su „Théâtre de la Ville – Paris“.
- Scenografijos kūrimo rezidencija
- CNAREP „Le Moulin Fondu, Oposito“ (Garž le Gonesas)
- Kūrybinės dirbtuvių atranka
- „Ménagerie de Verre“, Paryžius
- Pasaulinė premjera
- 2023 m. gruodžio 9 d. 20.30 val., Kanų šokio festivalis (Žydrasis Krantas, Prancūzija)
- Nuotraukų autorystė
- Pierre Gondard