Korėjietė Eun-Me Ahn niekaip netelpa į šokėjos ir choreografės apibūdinimus. Ji – energijos pliūpsnis, stiliaus ikona, kosmopolitė, viena įdomiausių šokio tyrėjų ir kūrėjų, kurios kūrybinis žemėlapis driekiasi nuo Seulo iki Niujorko. Į festivalį „Naujasis Baltijos šokis“ Eun-Me Ahn atvyksta pristatyti spektaklio, kuriame ji analizuoja išskirtinę temą – neperžengiamos sienos perskirtos Šiaurės ir Pietų Korėjos šokio skirtumus, panašumus ir bendras šaknis. Visa tai žiūrovai galės išvysti spektaklyje „Šiaurės Korėjos šokis“, kuris balandžio 12-13 d. bus rodomas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Šokis – kelias į spalvingą gyvenimą
Eun-Me Ahn vaikystė bėgo tada, kai Pietų Korėja buvo tik bepradedanti atsitiesti po karo, tad pirma jos pažintis su šokiu buvo itin paveiki ir net lemianti tolimesnius gyvenimo pasirinkimus. „Man, kaip vaikui iš sunkiai besiverčiančios šeimos, šokis buvo kažkas neįtikėtino – nuostabus spalvų pasaulis. Supratau, kad privalau tapti jo dalimi, todėl turiu pradėti šokti“, – pasakoja Eun-Me Ahn.
Pirmoji ir tuo metu vienintelė vieta Korėjoje siūliusi aukštąjį šokio išsilavinimą buvo Ehwa moterų universitetas Seule, į kurį ir įstojo Eun-Me Ahn. Vėliau sekė mokslai JAV, Niujorko universitete, padėję įsigilinti į Vakarų šokio pasaulį. „Dabar turiu abiejų šalių patirtį ir iš to galiu kurti savo šokio kokteilį“, – teigia į gimtinę kurti sugrįžusi menininkė.
Šiaurės Korėjos šokio paslaptys
Šiaurės Korėją žino dauguma, tačiau retas gali ką nors papasakoti apie jos meną. Tai tapo Eun-Me Ahn paskata nerti gilyn ir ieškoti būdų tirti šokį šioje „šalyje atsiskyrėlėje“. Labai sudėtinga, jeigu išvis įmanoma, Pietų Korėjos menininkui peržengti sieną negavus savo vyriausybės leidimo. Visgi internete pilna vaizdo įrašų iš Šiaurės: kariniai paradai ir vėduoklių šokiai, stiprybę demonstruojantys gestai ir virtuoziška akrobatika, tradiciniai ir liaudies šokiai. Naudodamasi šia medžiaga, Eun-Me Ahn pati kuria judesius ir kodus, juos jungia ir pildo intriguojančiomis detalėmis, apimdama viską nuo minimalistinių iki epinių scenų, tyrinėdama skirtumus ir panašumus tarp šokio šiaurėje ir pietuose.
„Mus su Šiaurės Korėja sieja tos pačios šaknys, tos pačios tradicijos, tačiau dėl istorijos ir Korėjos padalijimo, abiejose sienos pusėse šokis vystėsi labai skirtingai. Kaip choreografė, jaučiu stiprų poreikį išsiaiškinti, kaip 60 metų šokis vystėsi visai kitoje ideologijoje,“ – sako Eun-Me Ahn. Kūrėja teigia, kad pradėjusi analizuoti vaizdo įrašus iš Šiaurės Korėjos, liko nustebinta: „Jų pasirodymuose beveik visada šoka tik moterys ir šokis skirtas ne kam kitam, o Šiaurės Korėjos lyderiui. Tačiau jie ir mes vis dar naudojame tuos pačius šokio žingsnelius ir judesius. Atskirai esame jau daugybę metų, tačiau šokyje išliko tam tikrų panašumų, primenančių apie bendrą praeitį ir didžiąją atsiskyrimo tragediją“.
Eun-Me Ahn teigia tikinti, kad kada nors savo spektaklį „Šiaurės korėjos šokis“ galės parodyti ir Šiaurės Korėjos žiūrovams: „Labai pavargome nuo tarp šalių jaučiamos įtampos. Todėl tikiuosi, kad vieną dieną pamažu pradėsime keistis informacija, vyks meno, kultūros mainai.
Bilietai: „Šiaurės Korėjos šokis“ balandžio 12 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras.
Bilietai: „Šiaurės Korėjos šokis“ balandžio 13 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras.