Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis NEW BALTIC DANCE 2025 m. balandžio 23 – gegužės 18 dienomis vyko Vilniuje, Druskininkuose, Gargžduose ir Ukmergėje. Festivalio programa, pasak jo vadovės Gintarės Masteikaitės – stipriausia per visą jos 9 metų vadovavimo festivaliui laikotarpį.
25 renginiai, kuriuose šoko 102 šokėjai. Festivalį aplankė beveik 6000 žiūrovų.
Festivalio programoje: nuogų socialinių temų eksperimentai, kūno šventovė ir klasikinis judesys
Festivalį atidarė italų ir ispanų trupės Kor’sia šokio spektaklis „Mont Ventoux“, inspiruotas istorinio laiško apie kopimą į kalną, kuris kartu simbolizuoja kelionę į save ir gamtos atradimą. Šio spektaklio kūrėjai tiki, kad šokis yra geriausia priemonė atkreipti dėmesį į žmogų, jo ryšį su pasauliu ir vidinę transformaciją.
Vienas jautriausių ir progresyviausių festivalio programos darbų – Vengrijos kūrėjos Adrienn Hód ir Vokietijos trupėsUnusual Symptoms pasirodymas „Harmonia“ – kvietė žiūrovus į intymią patirtį, kurioje dominuoja artumo troškimas bei šokančių kūnų įvairovės sakralumas. Kūrinys, skirtas žmogiškumui, o jame šokantys žmonės su negalia suteikia kūriniui tikrumo, jautrumo, teikia jausmą apie viltingesnį pasaulį.
Švedijos ir Vokietijos kūrinys „Unearth“ – choreografo Jafta van Dinther perlas, apibūdinamas kaip kūno šventovės manifestas, kuriame šoka ir pats choreografas. Tai „reiškinys“, griaunantis šokio spektaklio stereotipus, trunkantis net keturias valandas. Drąsus ir išgrynintas kūno bei balso choreografijos pasirodymas kvietė apmąstyti gyvenimo laikinumą ir praradimus.
Flamenko energija, nesuvaidintas tikrumas ir scenoje verdanti aistra atsiskleidė ispanų duete „La Chachi“, kuriame šokėja María del mar Suárez ir dainininkė Lola Dolores kvietė į gyvą, atvirą ir nepagražintą pietietišką patirtį. Viesulo jėgos vertas duetas supažindino mus su Taranto – flamenko stiliumi, kilusiu iš Almerijos kalnakasybos regiono.
Viena laukiamiausių programos solo premjerų – „When the Bleeding Stops“ choreografės ir atlikėjos iš Islandijos Lovísa Ósk Gunnarsdóttir šokio pasirodymas apie moters patirtis menopauzės laikotarpiu. Nesvarbu kokioje šalyje ir kokio amžiaus auditorijoje rodomas šis viso pasaulio moteris apjungiantis darbas, jis sulaukia netylančių stovimų ovacijų, šypsenos, juoko ir ašarų.
Publiką kaitino ir „Mirlitons“ – unikalus dvikovos performansas tarp žinomų Prancūzijos šokio ir muzikos pasaulio figūrų – muzikanto ir vokalo perkusininko ( angl. Beatboxer ) Aymeric Hainaux ir žymaus choreografo – maištautojo François Chaignaud. Svarbiausias dvikovos tikslas – sukurti nepaprastus malonės momentus, tarsi naujų laikų ritualą, supurtysiantį iki sielos gelmių.
Festivalį vainikavo aštrus vokiečių choreografo Moritz Ostruschnjak kūrinys „Non+Ultras“. Pasitelkdamas išplitusių socialinių tinklų logiką, chorografas tiria sąsajas tarp fanatiškos sirgalių kultūros ir politinio protesto formų. Čia susiduria Taylor Swift gerbėjos ir futbolo ultros, politika ir protestas, apversti policijos automobiliai, dūminiai užtaisai ir pliušiniai talismanai, skamba arabiškos giesmės ir Anglijos stadionuose giedami himnai, „Mickey Mouse Club“ ir Bethovenas. Reikšmių sluoksnių sūkurys apšviečiantis vaizdų galiai pasiduodančią ir nesutaikomai susiskaldžiusią visuomenę.
Lietuviškoji festivalio dalis – su premjeromis
Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėja Agnietė Lisičkinaitė kartu su festivalyje jau viešėjusiu baltarusiu Igor Shugaleevžiūrovams pristatė premjerinį darbą „Clap & Slap“ – dialogą tarp baimės ir veikimo būtinybės, tarp kolektyvinės ir asmeninės atsakomybės, tarp asmeninės tragedijos ir geopolitinės katastrofos. Taip pat Agnietė duete su Greta Grinevičiūte dovanojo publikai savo kurtą kūrinį „Šokti 1000 metų“ – apie kiekvieno žmogaus gyvenime paslėptas choreografines galimybes.
G. Grinevičiūtė partnerystėje su Meno ir mokslo laboratorija pristatė ir draugystę analizuojantį kūrinį „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“, o šokėja Giedrė Kirkilė spektaklyje „Kraitis“ kels žmogaus tapatybės kūrimo ir perkūrimo klausimus. Šokio performansas „Chiaroscuro“ supažindino su Lizos Baliasnajos menininio tyrimo dalimi, kurioje analizuojama baimės ir šleikštulio įtaka politinėms pažiūroms didėjančios visuomenės poliarizacijos laikais. Oksana Griaznova ir Marius Pinigis bei trupė „Nuepiko“ publikai prisistatė per kūrinį „Saikas“ – apie mūsų visuomenėje labai dažnai pamirštamą ir ignoruojamą saiko vertę.