Laura Šimkutė, LRT KLASIKOS laida „Pilno metro“, LRT.lt

2020.12.23 „Naujojo Baltijos šokio“ filmų apžvalga

Šiandieniame kontekste, kalbant apie scenos menus, neįmanoma nepaminėti – pandemija pakoregavo mūsų įpročius ir patyrimą. Filmus žiūrėti per mažus ekranus buvome įpratę (kaip kitaip pažiūrėti jau seniai kino teatruose neberodomą klasiką?), o gyvumu, buvimu čia ir dabar varomų šokio ar teatro darbų stebėjimas virtualiai iš pradžių kėlė oportunistinį geismo kultūrai jausmą.

Paskui, susipratus, kokios prastos vaizdo prasme kokybės darbus tenka stebėti, geismą pakeitė nuobodulys ir klausimas „Kiek galima?“, nes šitokiu būdu paremtai medijų draugystei nebuvo lemta išsipildyti. Dažniausiai per kameros žvilgsnį vis prasimušdavo noras parodyti teatrą tokį, koks jis būna gyvai, nors, atrodo, reikėtų kaip tik pamėginti rasti bendrą vardiklį – pasitelkus kameros žvilgsnį sukurti naują patirtį.

Pandemija pakoregavo ne tik scenos menų patyrimą, bet ir festivalinę patirtį – buvimo bendruomenėje šventę ima keisti buvimo su savimi šventė. Kiekvieną kūrinį patiri individualiai, sau, kokia nori tvarka, kokiu nori laiku – išbandėme namų kino festivalius, metas buvo paragauti ir virtualaus „Naujojo Baltijos šokio“ – festivalio, kurį šokio bendruomenė ir įvardija kaip buvimo kartu šventę.

Organizatoriai, regis, naiviai nesitikėjo, kad pavyks kūrinius parodyti gyvai, – juk festivalį kartą jau teko nukelti, todėl būtų buvę apmaudu, jei būtų tekę kartoti scenarijų. Pasiruošė atsarginį planą ir pristatė šokio filmų – neilgų, įvairių ir laisvai 30 dienų prieinamų internete – programą.

Visą apžvalgą LRT.LT klausykite čia

Arba LRT.LT skaitykite čia

Write a response … Close responses

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

You might also like